Oct 012003
 

Jonas klausė: Koks monitorius geriau? ar 19 coliu CRT, ar 17 coliu LCD?

Pradėsime nuo vieno svarbiausių, bet dažnai pakankamai neįvertinamo komponento – monitoriaus. Kuo daugiau laiko planuojate praleisti prie kompiuterio, tuo jis yra svarbesnis (visam gyvenimui mums duota tik viena pora). Jei pasivaikščiosite po kompiuterių parduotuves, pastebėsite, kad monitoriai būna dviejų visiškai skirtingų tipų: dideli ir griozdiški kineskopiniai (CRT) bei ne storesni už knygą skystųjų kristalų monitoriai (LCD).
        
Pirmas, gana svarbus pasirinkimo kriterijus – jų užimama vieta. Jei jos trūksta, vienintelis pasirinkimas – LCD, bet turiu iš anksto įspėti: šio tipo monitoriai yra gerokai brangesni už panašios įstrižainės jų konkurentus CRT. Iš pradžių apžvelkime kiekvieną tipą atskirai.
        
Taigi, CRT (Cathode Ray Tube) monitoriai buvo tapę tandartu nuo pat personalinių kompiuterių eros pradžios. Tiesa, nuo to laiko jie gerokai patobulėjo, bet šiuo metu daugelis ekspertų šiai technologijai pranašauja liūdnas perspektyvas monitorių rinkoje. Nepaisant to, neskubėkite išbraukti šių monitorių iš galimų Jūsų pirkinių sąrašo: mano asmenine nuomone, geras CRT monitorius yra žymiai geriau nei prastas LCD, o jo kaina gali būti netgi žemesnė. Pagrindinis parametras, į kurį reikėtų atsižvelgti renkantis monitorių – tai jo vaizdo atkūrimo dažnis (refresh rate). Jis turėtų būti ne mažesnis nei 75 Hz (rekomenduojama 85), nors man asmeniškai maloniau dirbti prie monitorių, kurie vaizdą tkuria 100 Hz dažniu. Tiesa, šis parametras priklauso nuo to, kokią skiriamąją gebą naudosite. Monitorius, gebantis palaikyti 100 Hz esant 800×600 raiškai, gali nesugebėti to padaryti ant 1024×768 raiškos. Be to, šio bene paties svarbiausio parametro niekada nesimato monitorių aprašymuose. Yra pateiktas tik atkūrimo dažnis esant maksimaliai skiriamajai gebai, kurios, mes manome, Jūs niekada nepanaudosite. Tai pavyks sužinoti tik paklausus pardavėjo (prie monitorių dažniausiai būna knygutės su lentelėmis, kokį dažnį jis gali atkurti prie tam tikros skiriamosios gebos. Normaliam darbui 15″ monitoriuose rekomenduotume 800×600 arba 1024×768, o 17″ 1024×768 arba 1280×1024.
        
Kitas svarbus parametras, į kurį reikia atsižvelgti renkantis monitorių – kineskopas. Šiuo metu beveik visi pardavinėjami monitoriai yra vadinami “plokščiais”, bet realybėje tai ne visai tiesa (pvz. gana populiarus kineskopas DynaFlat plokštumą pasiekia paprasčiausiai naudodamas storesnį stiklo sluoksnį kampuose, todėl, renkantis tiek naują, tiek naudotą monitorių, reikėtų patikrinti vaizdo kokybę, ypač monitoriaus kampuose (šiam tikslui rekomenduotume nemokamą programėlę: “Nokia Monitor Test”, kurią galite parsisiųti iš čia). Perkant naują monitorių, reikėtų rintis ne mažesnės nei 17″ įstrižainės, o jei žadate daug dirbti su programomis, kurioms svarbu kuo daugiau duomenų atvaizduoti ekrane (pvz. elektroninės lentelės, dokumentai) – galbūt vertėtų rinktis 19″ monitorių. Taip pat renkantis reikėtų atkreipti dėmesį į taško dydį (dot pitch), kuris turėtų būti ne didesnis už 0,25, bei atitikimą TCO standartams: turėtų būti bent TCO 99 ar naujesnis TCO 03.
        
Bandysime išnagrinėti kelis CRT tipo monitorių variantus, šiuo metu siūlomus Lietuvoje.
        
Mūsų nuomone, šiuo metu optimaliausia pagal kainos/kokybės santykį būtų 17″ SAMSUNG Syncmaster SM 757NF (686 Lt*) arba MAG 796FD2 (570 Lt*).
        
Pirmasis (Samsug) yra baltos spalvos korpusu, visiškai plokščiu MitsubishiCRT kineskopu, taško dydis 0,25mm, atitinka TCO99 standartą bei puikiai tiek pagal dokumentaciją, tiek realiai dirbant palaiko 100Hz esant 1024×768 skiriamajai gebai.
        
Antrasis (MAG) yra stilingu pilkos spalvos korpusu, turi MitsubishiMM kineskopą, taško dydis 0,25mm, atitinka TCO99 standartą. Pagal dokumentaciją esant 1024×768 skiriamajai gebai palaiko 85Hz, bet labai neprieštarauja ir pakėlus iki 100Hz.
        
Iš visos gausybės šiuo metu Lietuvoje pardavinėjamų CRT monitorių išsirinkome šiuos du, nes jie, mūsų asmenine nuomone, turi labai neblogą kainos-kokybės santykį. Mes negalime teigti, kad tai geriausias/optimaliausias variantas, tiesiog jie tikrai verti dėmesio.
        
Jei ieškote ko nors pigiau, tikriausiai vertėtų atkreipti dėmesį į Proview DX-797 (454Lt*) arba MAG 786PF2 (481Lt*). Į naujus monitorius, kainuojančius mažiau 400Lt, tikrai neverta net žiūrėti. Tokiu atveju rekomenduotume paieškoti naudoto. Šiuo metu jų pasiūla yra gana nebloga, ir už 200-300 Lt galima įsigyti gana neblogą monitorių (perkant naudotą monitorių iš firmos, reikalaukite bent 3 mėn. garantijos ir labai patartina turėti su savimi išmanantį žmogų, kuris galėtų jį ne tik vizualiai apžiūrėti, bet ir ištestuoti).
        
Jei domina brangesnė produkcija, tuomet galėtume rekomenduoti IIyama Pro413, bet jei pinigai nėra ribojantis veiksnys, tikrai vertėtų rinktis skystųjų kristalų monitorių.
        
LCD (liquid crystal display) technologija yra palyginus jauna (į masinę rinką išėjusi gal tik prieš 3-4 metus), bet šiuo metu LCD monitoriai pasaulyje užsikariauja vis didesnį populiarumą, išstumdami iš rinkos senesnius CRT monitorius. Šio tipo monitoriuose vaizdą formuoja ne vamzdžiu lakstantys elektronai, o skystųjų kristalų ląstelės. Pagal kainą šie monitoriai yra gerokai brangesni už anksčiau aprašytus CRT, bet kainoms nuolat krintant jau kuris laikas pasidarė įperkami ir Lietuvos namų vartotojams. Renkantis LCD monitorių, reikėtų atkreipti dėmesį į visai kitus parametrus (pvz., dažnis šio tipo monitoriuose nėra esminis dalykas, nors turėtų būti ne mažesnis nei 60Hz). Be to, norėtume pabrėžti, kad ir įstrižainės LCD monitoriuose skaičiuojamos truputėlį kitaip (17″ CRT monitorius dažniausiai rodo vaizdą ne didesnės nei 16″ įstrižainės), todėl tos pačios įstrižainės LCD monitorius atrodys didesnis už CRT. Taigi, renkantis šio tipo monitorių, pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį į:

  1. reagavimo laiką (response time) - tai laikas, kuris reikalingas norint uždegti/užgesinti pikselį. Per paskutinius metus/pusantrų šis rodiklis labai pagerėjo. Jei neplanuojate monitorių naudoti tik ofisui ir internetui, reikėtų rinktis reagavimo laiką, ne mažesnį už 25ms, bet veiksmo žaidimams rekomenduotume tik 16ms ir greitesnius monitorius;
  2. kontrastą (žymimas 1:xxx, kur xxx – skaitinė reikšmė). Siūlytume nesirinkti monitorių, turinčių mažesnę nei 1:250 reikšmę. Optimalus variantas tikriausiai būtų 1:300, idealus 1:450;
  3. ryškumą (matuojamas žvakėmis į kvadratinį metrą: cd/m²). Optimali reikšmė būtų 250 cd/m², bet kuo daugiau – tuo geriau.

Taip pat renkantis skystųjų kristalų monitorių reikėtų atsiminti, kad jie turi fiksuotą skiriamąją gebą. Tiesa, jie dažniausiai veiks ir nustačius kitokią, nei rekomenduojama, bet vaizdo kokybė dėl to nukentės. Taško dydis irgi gana svarbus rodiklis (kuo mažesnis taškas, tuo daugiau jų telpa LCD monitoriuje, tuo didesnis skiriamųjų gebų pasirinkimas bei vaizdo kokybė). Didelė dalis Lietuvoje pardavinėjamų šio tipo monitorių turi 0.29″ tašką. Iš principo tai nėra tragiškas dydis, bet galint sau leisti, vertėtų rinktis mažesnius.
        
Rekomenduoti kokį nors LCD monitoriaus modelį yra kiek kebliau: patiems neteko daug jų čiupinėti, galime spręsti tik pagal kitų žmonių atsiliepimus arba internetinius straipsnius. Todėl pasiūlysime tik porą variantų:

Ofisiniam darbui, vidutiniam kompiuteriui rekomenduotume 15″ BenQ modelį FP581S-B (1118 Lt*)

Kiek brangesnis, 17″ variantas: Samsung Syncmaster SM 172T (2033 Lt*)
        
Senesni LCD monitoriai dėl sąlyginai ilgo vaizdo atnaujinimo laiko nelabai tiko tiek žiūrėti filmus, tiek žaisti veiksmo žaidimus, bet naujos kartos monitoriai nebeturi šių problemų. O dėl labai greitos šių įrenginių evoliucijos tikrai neverta pirkti net senesnio modelio, jau nekalbant apie naudotą LCD displėjų.
        
Dar vienas patarimas prieš perkant konkretų LCD monitorių: BŪTINAI jį patikrinkite ne tik palygindami jo rodomo vaizdo kokybę su šalia esančiais monitoriais, bet ir patį monitorių, kurį nešitės namo. Problema yra ta, kad nemažai šio tipo vaizduoklių turi taip vadinamus mirusius pikselius (tai
pikselis, kuris neužsidega ar užsidega tik kuria nors viena spalva). Vertėtų žinoti, kad keli “mirę pikseliai” nelaikomi broku ir monitoriai nekeičiami (mirusių pikselių skaičius, leistinas gamintojo, svyruoja nuo 4 iki 20), bet sutikite, juodas taškas viduryje naujo monitoriaus atrodo tikrai nekaip. Tikrinti geriausia uždegus vientisą baltą foną ir nuodugniai apžiūrint VISĄ monitorių.
        
Yra tikima, kad LCD monitoriai negadina akių, bet tai tik prietaras: net skaitant knygą akys vargsta, o nesaikingai ar netaisyklingai naudojantis bet kuris monitorius gali sugadinti akis (nors, žinoma, CRT tai padarys lengviau/greičiau :)
        
Prieš nuspręsdami, kokį monitorių išsirinkti, pirmiausia būtinai įvertinkite, kiek laiko sėdėsite prie kompiuterio. Jei šis laikas ilgesnis nei 1-2 valandos per dieną, siūlytume nesirinkti paties pigiausio monitoriaus.

Jei Jums pasirodys, kad išsirinkti monitorių yra sudėtingas užsiėmimas – neišgyvenkite: išsirinkti sisteminį bloką tikrai nebus lengviau :) , bet.. perskaitę viską iki galo ir išsirinkę savo optimaliausią variantą visada žinosite, kodėl taip pasirinkote ir kad Jūsų pasirinkimas optimalus.
*- kainos pateiktos tik palyginimui (jos buvo paimtos iš vienos Kauno firmos 2003 10 01 dienos kainininko; kadangi guru.lt svetainė nėra susijusi su jokia komercine firma bei nenorint vienos jų išskirti, firmos pavadinimo bei adreso nenurodysime).

Susiję straipsniai:

Sorry, the comment form is closed at this time.

Bad Behavior has blocked 214 access attempts in the last 7 days.