joe klausė: Koks stabdžių sistemos veikimo principas, dedamosios dalys, kas vyksta, kai nuspaudžiamas stabdžių pedalas, kodėl f1 nenaudoja keraminių stabdžių, kodėl gaminami keramikiniai stabdžių diskai, o ne kaladėlės? Kuo> pranašesnės anglies pluošto stabdžių kaladėlės už keramines?(keraminių lyg ir nėra, tik diskai naujajame mclaren mercedes). Ar stabdžių aušinimas vyksta tik oro pagalba, ar ir kita sistema yra? Atsakymą prašyčiau pateikti kuo išsamiau.
Guru atsako:
Pirmiausia pakalbėsiu apie paprastą hidraulinių stabdžių sistemą. Ji susidedą iš dviejų cilindrų, sujungtų vamzdeliu, užpildytu skysčiu. Vienas (pagrindinis) cilindras sujungtas su stabdžio pedalu, kitas sujungtas su stabdžių trinkelėmis (darbinis cilindras). Prie vieno pagrindinio cilindro gali būti prijungti keli darbiniai cilindrai. Spaudžiant stabdžio pedalą, pagrindinis cilindras slegia skystį, kuris plečia darbinį cilindrą, o šis savo ruožtu spaudžia stabdžių trinkeles. Tarp trinkelių ir stabdžių disko (arba būgno) susidaro trinties jėga, proporcinga pedalo spaudimo jėgai. Trinties jėga stabdo besisukantį diską (ar būgną), tuo pačiu ratus ir patį automobilį.
Po to stabdžių sistema buvo papildyta vakuuminiu stabdžių stiprintuvu. Stiprintuvas naudoja vakuumo, sudaryto varikliui veikiant, energiją ir ją perduoda į darbinius stabdžių cilindrus, dėl to pagrindinį stabdžių cilindrą reikia veikti mažesne jėga, nei stabdžių sistemoje be stiprintuvo.
Vėlesnis stabdžių sistemos patobulinimas – ABS – stabdžių antiblokavimo sistema. Stabdymas efektyviausias būna tada, kai ratai ne čiuožia, o jų sukimosi greitis mažėja palaipsniui. Jei ratai pradeda čiuožti, jų trinties su keliu koeficientas sumažėja. ABS sistema matuoja kiekvieno rato sukimosi greitį ir stabdant paskirsto stabdymo jėgą į kiekvieną ratą. Jei kažkuris iš ratų sustoja (t. y. nebesisuka, o čiuožia), o kiti ratai dar sukasi, tai stabdymo jėga slystančiame rate mažinama tol, kol ratas vėl pradeda suktis. Taip ratui neleidžiama slysti. Be to, kai ratai nečiuožia, tada neprarandamas vairavimas ir automobilis klauso vairo, o automobiliuose be ABS pilnai paspaudus stabdžio pedalą ratai pradeda slysti ir automobilis vairo nebeklauso, bet važiuoja ta kryptimi, kuria jį veikia įvairios jėgos.
Stabdžių diskai stabdant veikiami trinties jėgos kaista. Labiausiai paplitę plieniniai stabdžiai, tačiau perkaitę jie deformuojasi, o pvz. įkaitusiu disku po ilgesnio stabdymo įvažiavus į balą ir staigiai atvėsus diskui, jis gali net sutrūkti. Anglies pluošto ar keraminiai diskai yra atsparesni perkaitimo deformacijoms, jų šiluminis plėtimasis yra visiškai nežymus lyginant su plienu, dėl to keramikiniai ir anglies pluošto diskai daug mažiau perkaista, yra patikimesni.
Sorry, the comment form is closed at this time.