Dec 282001
 

Dalia klausė: Norėčiau gauti atsakymą į teisinį klausimą. Vieniša moteris įsigijo kooperatinį butą ir jį pilnai išmokėjo. Po to ištekėjo, vyras buvo priregistruotas ir apsigyveno jos bute. Bendro gyvenimo metais vyro vardu buvo įsigytas garažas, sklypas gyvenamam namui statyti. Šeima bevaikė. Dabar vyras nebenori kartu gyventi, neveda bendro ūkio, bet ir iš buto išeiti nesiruošia. Noriu sužinoti: kaip skyrybų metu būtų dalijamas turtas? Kaip dabar iškraustyti vyrą iš buto? Ar galima parduoti arba keisti butą be vyro sutikimo? Ar iki vedybų įgytas kooperatinis butas (ir pilnai išmokėtas) priklauso abiems?

Teisės Guru atsako:

Visų pirma turiu įspėti – tokiems klausimams tikrai neužtenka ‘Internetinio guru’ patarimo. Prisižiūrėjau pakankamai nuskriaustųjų, kurios bandė susitvarkyti skyrybas pačios, apeliuodamos į vyro padorumą, o vyras nusisamdė ar susirado pažįstamą advokatą ir ‘išdūrė’ moteriškes, net tuose punktuose, kur jos buvo visiškai teisios. Visa laimė, kad ši moteriškė vaikų neturi, nes kai yra vaikai, tai prasideda aukštasis teisinis pilotažas…
Turtas, įgytas iki vedybų, priklauso moteriai. Asmenine kiekvieno iš sutuoktinių nuosavybe laikomas abiejų sutuoktinių atskirai įgytas turtas iki santuokos sudarymo arba turtas, nors įgytas po santuokos sudarymo, tačiau sutuoktiniui dovanotas ar paveldėtas (nCK 3.89 str.). Po santuokos sudarymo visas turtas, kuris buvo įgytas abiejų sutuoktinių arba vieno iš jų vardu, laikomas bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe ir priklauso abiem (nCK 3.88 str.). Taigi formaliai moteris taip pat turi teisę ir į pusę garažo bei į pusę sklypo gyvenamajam namui statyti. ‘Formaliai’ – dėl to, kad panašaus pobūdžio bylose dažnai vėliau pasirodo, kad ‘tas garažas pirktas už pinigus, paveldėtus iš mirusios senelės ir pan.’ – todėl nežinant visos situacijos, komentuoti sunku. Bendras principas toks – ką užgyveno gyvendami kartu, tas abiem ir priklauso.
Įsigaliojus naujam Civiliniam Kodeksui, į šeimos teisę buvo įnešta nemažai sumaišties: bandant taisyti vienas spragas, buvo sukurtos kitos, nauja teismų praktika dar nėra susiformavusi. Viena iš naujovių yra ta, kad norint išsiskirti, būtina pasidalinti turtą. Tai, kad šeima yra bevaikė – labai gerai, nes tai palengvina skyrybas ir turto dalybas. Norint iškraustyti vyrą iš buto, reikia išsiskirti, pasidalinti turtą ir vyrą iš buto išregistruoti. Tai ilgas ir sudėtingas procesas, abiem šalims nesusitariant, kenkiant viena kitai ir vilkinant procesą – gali tęstis dvejus ir daugiau metų. Nepaisant to, kad butas priklauso moteriai, norint parduoti šį butą iki skyrybų, reikia gauti vyro sutikimą. Šis teiginys iš vienos pusės grindžiamas naujai atsiradusia ‘šeimos turto’ sąvoka, kai šeimos gyvenamoji patalpa yra pripažįstama ‘šeimos turtu’, kurio perleidimui reikalingas sutuoktinio sutikimas. Iš kitos pusės šio principo taip pat laikosi teismai bei notarų kontoros.
Jei moteriškė ryžtųsi skyryboms ir turto dalyboms – tikrai nepatariu bandyti ‘daryti to pačiai’. Čia vienas iš tų atvejų, kai nuo pirmo iki paskutinio žingsnio reikalinga kvalifikuota advokato pagalba, nes skyrybos visada susijusios su didelėmis emocijomis, ir objektyvus tarpininkas tiesiog būtinas. Be to, šeimos teisė šiuo metu yra tokia supainiota, kad galima ir ‘loštiną’ bylą lengvai pralaimėti. Todėl apsisprendus ‘skirtis ar nesiskirti’, reikia nusiteikti blogiausiam variantui: ilgam bylinėjimuisi ir didelėms advokatų sąskaitoms, bei pradėti skyrybų procesą nuo visų įmanomų dokumentų (susijusių su šiuo klausimu) surinkimo ir vizito pas savo advokatą.

Susiję straipsniai:

  • Susijusių straipsnių nėra
 Posted by at 12:00 am

Sorry, the comment form is closed at this time.

Bad Behavior has blocked 315 access attempts in the last 7 days.