Egidijus klausė: Noriu sužinoti, kaip kompiuterį paversti serveriu.
Guru atsako:
Norint kompiuterį paversti serveriu, reikia jį pastatyti apšviesto kambario viduryje atsukus priekinę pusę į šiaurę (visus baldus iš anksto būtina išnešti) ir, einant ratu prieš laikrodžio rodyklę aplink kompiuterį, sukalbėti užkeikimą: windows, linux, microsoft pavirsk, mano kompiuteri, serveriu (po to patartina jį saikingai apšlakstyti švęstu vandeniu apsisaugojimui nuo piktų dvasių ir virusų).
Toliau bus kalbama apie serverį kaip kompiuterį. Nors serveriu galima vadinti ir atskirą programą, pvz. www serveris gali būti tiek programa, tiek kompiuteris, bet jei nebus pažymėta kitaip, sakydami serveris mes turėsime mintyse kompiuterį.
O jei rimtai, tai paprastai serveris būna specializuotas kompiuteris su parametrais, besiskiriančiais nuo paprastų namų kompiuterių (jie naudoja specialias motinines plokštes (pvz. paremta ServerWorks III čipsetu, dažnai turi greitesnius SCSI diskus, galimybe įdėti papildomai vieną ar kelis procesorius ir t.t.), bet manyčiau Jūs klausėte, kaip eilinį namų kompiuterį padaryti serveriu.
Iš principo, jei Jūsų reikalavimai būsimam serveriui nėra aukšti ir nereikia vienu metu apdoroti didelių duomenų masyvų ar aptarnauti serveriu didelį vartotojų skaičių, juo gali būti bet koks kompiuteris. Serveris gali reikšti tik pavadinimą (pvz. šiuo metu guru.lt sistema, sudaryta iš www, ftp ir dar kelių serverių, sukasi ant P90 kompiuterio, kurio detalės prieš tai beveik dešimtmetį tarnavo kaip sudedamosios kelių asmeninių kompiuterių dalys).
Taigi, jei savo asmeninį kompiuterį norite naudoti kaip serverį, ir Jums nereikia vykdyti taip vadinamų ‘mission critical’ užduočių, siūlyčiau tai daryti pagal pateiktą planelį:
- Nuspręskite, kam Jums bus reikalingas šis serveris. Serveris gali būti dedikuotas tik vienai užduočiai, tarkim, būti www serveriu, FTP serveriu, failų serveriu vidiniame tinkle arba paprasčiausiai FireWall’u, arba atlikti visas šias funkcijas vienu metu. Nuo to, ką pasirinksite, priklauso ir tolimesni pasirinkimai.
- Kompiuterio konfigūracija. Serveriu gali būti tiek dešimtis tūkstančių dolerių kainuojantis ir kelis Xeon procesorius turintis ‘monstras’, tiek eilinis, savo amželį atitarnavęs 486 ar net 386 kompiuteris. Jei planuojate serveriu paskirti vieną iš savo kompiuterių, išvardinsiu pagrindines serverio dalis:
- korpusas. Tinka bet koks, bet maitinimo šaltinis turėtų būti stabilus ir ne per daug kaistantis (serveriai turi blogą įprotį dirbti 7/24);
- serveriui praktiškai nereikalinga vaizdo plokštė. Nors dauguma sistemų sunku užkurti be vaizdo plokštės, bet šiam reikalui tinka bet kas, net antikvarinė atmintis su 512k;
- motininė plokštė ir kiti ‘viduriai’, jei ruošiatės leisti mažą serveriuką savo reikmėms, tam naudosite Linux (unix), kuriai pakanka bet kokio 486 kompiuterio. Jei norėsite naudoti Windows NT, rekomenduotinas bent 200′inis pentiumas;
- operatyvioji atmintis. Jos reikia kiek galima daugiau. Mano giliu įsitikinimu, 16 MB yra pats minimumas, jei Jūsų kompiuteris turi jos mažiau – rekomenduoju papildyti (jei naudosite NT, tai minimumas 32, rekomenduojama 64);
- kietasis diskas. Jo dydis bei sparta tiesiogiai priklauso nuo to, ką serveris darys: Jei tai bus didelės firmos failų serveris, reikės RAID sistemos su keliais kietaisiais diskais. Jei tai bus Jūsų asmeninė svetainė, kurios lankomumas ne didesnis nei 100-500 žmonių per parą, užteks eilinio IDE disko apie 1-4 GB.
- Nuspręskite, kokią operacinę sistemą naudos Jūsų serveris. Iš principo yra du kardinaliai priešingi pasirinkimo variantai: Windows NT (arba Windows 2000) ir Unix (arba Linux). Windows 9x ar Windows Milennium netinka, nes jos nesugeba ilgą laiką dirbti stabiliai. Windows NT šeimos operacinės sistemos ‘ryja’ žymiai daugiau resursų, todėl norint ja naudotis reikės galingesnio kompiuterio, bet, kita vertus, eilinis vartotojas (serverio administratorius ?) yra dažnai labiau susipažinęs su MS produktais, todėl jie jam patogesni.
- Kur stovės šis serveris. Jei jį pasistatėte šalia savo lovos tada reikėtų kuo tylesnio ventiliatoriaus.Bet juos renkantis nereikia pamiršti, kad jie turi vis dėlto stumdyti orą.
P.S. Jei savo serverį norite statytis kur nors lokaliame tinkle ir norite, kad jį visi galėtų matyti, nepamirškite išsiaiškinti, ar Jūs iš tikrųjų esate ‘matomas’ iš išorės (dauguma vietinio interneto tiekėjų naudoja taip vadinamą ‘vidinę’ adresų sistemą, prie kurios neįmanoma prieiti iš išorės). Taigi nesakykite, kad neperspėjau…
Sorry, the comment form is closed at this time.