Roberta klausė: Kaip yra gydomos stuburo ataugos (druskų sankaupos)? Ar jos pavojingos? Dėl kokių veiksnių jos susidaro?
Medicinos Guru atsako:
„Druskos“ tikrąja to žodžio prasme stubure nesikaupia.
Reiktų tą būklę vadinti stuburo osteochondroze. Tai savotiška artrozės forma, tik čia „sudyla“ ne kremzlės, o tarpslanksteliniai diskai. Kiekvienas diskas yra tarp dviejų stuburo slankstelių kūnų ir yra sudarytas iš minkšto branduolio, kurį supa tvirtas skaidulinis žiedas. Diskai ne tik turi atraminę funkciją, bet ir svarbūs užtikrinant stuburo paslankumą bei turi amortizacinę funkciją.
Su amžiumi diskuose mažėja vandens, jie tampa ne tokie elastingi ir veikiami gravitacijos (kūno svorio) po truputį ima „susiploti“, tai yra, mažėja jų storis, o stuburo rentgenogramose tai matoma kaip „tarpslankstelinių tarpų susiaurėjimas“. Tada slaksteliai suartėja. Organizmas, atsakydamas į tarpslankstelinių diskų degeneracinius procesus (dėl jų pablogėja stuburo jungčių savybės ir viso stuburo funkcijos) tarsi bando rasti kompensacinius mechanizmus, vyksta tam tikri uždegiminiai procesai, ir slankstelių paviršiuose ima auginti naują kaulinę medžiagą, suintensyvėja kaulėjimo procesas, o šio vienas pagrindinių komponentų – mineralizacija, tai yra, druskų atsidėjimas kaulinėje medžiagoje. Tačiau kadangi tai ne fiziologinis procesas, „kaulėjimas“ vyksta netaisyklingai – ne taip, kaip normaliai augant kaulams, pvz. vaikystėje. Todėl ir druskos (kalcio fosfatų kompleksiniai junginiai ir kt.) susideda netolygiai, diskų paviršius tampa nelygus, atsiranda „dygliai“, o rentgenologai tai apibūdina kaip „subchondrinė sklerozė“. Tai gali nesukelti jokių simptomų. Tačiau jeigu tarpslankstelinis tarpas labai susiaurėja, susiaurėja ir tarpai tarp gretimų slankstelių ataugų. Per tuos tarpus išeina nugaros nervai, todėl jie gali būti suspaudžiami, apie juos vystosi uždegimas, atsiranda skausmai juosmenyje, gali plisti į vieną ar abi kojas, jos tirpsta, silpnėja raumenų jėga ir pan. – tai vadinama radikuliopatija. Kita skausmų priežastis – kai atsiranda išvaržos: skaidulinis diskas susidėvi ir nepajėgia atlaikyti spaudimo, todėl minkštiminis branduolys prasiveržia pro jį ir gali spausti nugaros smegenis arba nugarinius nervus.
Dėl ko vystosi osteochondrozė? Tiksliai nežinoma, yra daug teorijų. Turi reikšmės genetinis polinkis, žmogaus fizinis aktyvumas, darbo pobūdis, kažkada patirtos traumos, uždegiminės ar infekcinės ligos ir kt. Aišku, turi reikšmės ir tai, kad žmogus, skirtingai no daugelio kitų gyvūnų, vaikšto stačias, o ne keturiomis galūnėms, ir todėl stuburui tenka didelis krūvis.
Paprastai vien osteochondrozė nėra gydoma, jeigu skundų nėra. Žmogus paprastai kreipiasi dėl skausmų ar kitų radikulito simptomų. Tada taikomas kompleksinis gydymas: nesterodiniai priešuždegiminiai (pvz. Nimesil, Diclofenac) vaistai (bet juos reiktų vartoti kuo trumpiau), raumenis atpalaiduojantys vaistai, B grupės vitaminai. Taikoma ir kineziterapija (specialių pratimų stuburui kompleksai), fizioterapija bei kitos reabilitacijos priemonės. Kažkiek efektyvūs korsetai, akupunktūra. Aišku, svarbu išmokti stuburo tausojimo principų (taisyklingai kelti daiktus) – tai svarbu skausmų pasikartojimų profilaktikai. Kartais, kai skausmai ypač stiprūs, skiriamas netgi narkotinių analgetikų kursas. Reikia pabrėžti, kad gydyme turi bendradarbiauti šeimos gydytojas, neurologas bei reabilitacijos specialistų komanda.
Kaip sustabdyti stuburo degeneracijos procesus – efektyvių būdų dar neatrasta. Jei kas atrastų, turbūt gautų Nobelio premiją. Visokių papildų su „ryklio kremzlėmis“ nauda abejotina. Svarbu gyvenimo būdo keitimas – judėjimas, stuburo tausojimas. Dabar bandomi nauji būdai, pvz. magnetoterapija, tačiau dar trūksta įrodymų apie jų efektyvumą.
Sorry, the comment form is closed at this time.