Oct 312001
 

Olga klausė: Gal galite paaiškinti, kuo skiriasi failai .bmp nuo .jpg ?

Guru atsako:

Šie failai – grafiniai vaizdai, pateikti skirtingais formatais: BMP ir JPG (JPEG).
BMP (BitMaP) – pats pavadinimas sako, kad tai yra tiesiog ‘bitų žemėlapis’. Kaip žinome, kiekvienas grafinis vaizdas sudarytas iš taškų, kur BMP formate kiekvienam taškui koduoti yra naudojami 1, 4, 8 arba 24 bitai. Atitinkamai 1 bitu koduotas paveikslėlis tures 2 spalvas (juoda-balta); 4 bitais – 16 spalvų; 8 bitais – 256 spalvas; na, o pats kokybiškiausias (bet ir užimantis daugiausia vietos) paveikslėlis bus užkoduotas 24 bitais ir turės daugiau nei 16 milijonų skirtingų galimų atspalvių. Koduojant 24 bitais, kiekvieno taško spalva išreiškiama raudonos (R), žalios (G) ir mėlynos (B) komponenčių intensyvumu (256 intensyvumo lygiai). Labai paprasta paskaičiuoti: tarkim, 800×600 pikselių ir 24 bitų (3 baitai) BMP formato paveikslėlio dydis bus 800*600*3=1,440,000 baitų. Realiai failo dydis bus keliasdešimčia baitų didesnis, nes pradžioje failo dar yra informacija apie failo formatą, dydį ir pan. Taigi, visai nesvarbu paveikslėlio turinys – ar jis tiesiog bus vienos spalvos (tarkim, baltas), ar tai bus kokybiška nuotrauka su smulkiomis detalėmis – vis tiek abu šie paveikslėliai užims vienodą kiekį atminties. BMP – tai pats paprasčiausias grafinis formatas.
BMP paveikslėlis gali būti šiek tiek suglaudintas pasinaudojus RLE algoritmo modifikacijomis. Šis algoritmas paprasčiausiai sutankina informaciją, pakeisdamas iš eilės sekančių vienodos spalvos taškų seką tam tikru kodu. RLE beveik nesumažina fotografijų, kuriose gausu daug skirtingų spalvų, bet paprastiems paveikslėliams gali būti gana efektyvus.

JPG (JPEG)Joint Photographic Experts Group standartizuotas formatas. Skirtingai nei BMP, šiuo formatu koduojant paveikslėlį, yra prarandama pilna informacija, paveikslėlio dydis ‘suspaudžiamas’ 10-20 kartų – priklausomai nuo suspaudimo laipsnio ir, aišku, paties paveikslėlio. Dažniausiai šis formatas naudojamas fotografijų, dailės kūrinių tipo paveikslėliuose. Kodavimas JPG formatu remiasi tuo, kad žmogaus akis neskiria, tarkim, 16 milijonų skirtingų atspalvių; akis jautresnė spalvos šviesumui, nei jos atspalviui. Taigi koduojant šiuo formatu, artimi atspalviai koduojami vienodai, tokiu būdu sutaupant atminties. Šiuo formatu koduotos nuotraukos praktiškai nesiskiria nuo realių. Tačiau JPG formatas nenaudotinas šiais atvejais:

  • kai paveikslėlį sudaro dideli vieno atspalvio plotai;
  • kai paveikslėlyje naudojama mažai spalvų;
  • kai paveikslėlyje yra kontrastingi perėjimai – tarkim, juodo teksto baltame fone atveju;
  • kai naudojamas smulkus (kelių pikselių) šriftas;
  • juodai-baltiems paveikslėliams.
Jeigu norite plačiau sužinoti apie paveikslėlių bylų formatus, galite aplankyti puslapį http://www.dcs.ed.ac.uk/home/mxr/gfx/.

Susiję straipsniai:

  • Susijusių straipsnių nėra
 Posted by at 12:00 am

Sorry, the comment form is closed at this time.

Bad Behavior has blocked 164 access attempts in the last 7 days.