A.V. klausė: Mano sūnui 10m. Jis dažnai užduoda klausimą, kodėl jo varpa yra daug mažesne negu jo bendraamžių. Ką man jam atsakyti? Kada pradeda augti varpa? Ar mums derėtų kreiptis į gydytoją?
Medicinos Guru atsako:
Pagal statistiką, antriniai lytinio brendimo požymiai berniukams atsiranda 12-15 metais. Varpos didėjimas – vienas iš šių požymių. Tačiau individuali brendimo pradžia gali būti įvairi – tiek ankstyva, tiek vėlyva. Dabar pastebima tendencija, kad lytinis brendimas prasideda anksčiau ir vyksta greičiau (vadinamoji akceleracija), nors psichologinė ir socialinė branda neretai atsilieka nuo lytinio.
Varpos dydį iš esmės lemia du pagrindiniai veiksniai – paveldimumas (dydis, forma nulemta genetiškai) bei lytinių hormonų kiekis organizme (tai ypač svarbu lytinio brendimo metu, kai sėklidėse gaminasi daugiau testosterono, kuris, be kitų funkcijų, lemia ir antrinių lytinių požymių vystymąsi). O štai pačių hormonų gamybą lemia jau daug kas – tiek įgimti veiksniai, tiek įgyti (ligos, tarp jų – infekcinės, patirtos traumos, ypač lytinių organų ir galvos traumos ir t.t.).
Be abejo, suprantama, kad gretindamas save su bendraamžiais ir pastebėjęs ryškesnius kūno skirtumus, vaikas gali išgyventi dėl to, ypač jeigu sulaukia patyčių iš draugų ar pan. Manau, derėtų jam paaiškinti, kas yra brendimas, kada jis prasideda, kaip ir kodėl keičiasi kūnas bręstant ir t.t., ir kad tokio amžiaus paprastai dar nebūna lytinio brendimo požymių (taip pat ir varpos augimo). Atminkite, kad iš vieno požymio niekuomet nedaroma išvadų. Vertinami ir kiti, jų atitikimas pagal amžių (sėklidžių dydis, plaukuotumas ir t.t., o taip pat ūgis, svoris, kūno sudėjimas ir pan.). Galų gale, atsižvelgiama į žinias apie brendimo ypatumus giminėje, aišku, kiek įmanoma tokios informacijos surinkti (brolių, tėvo ir t.t.-kaip jie vystėsi, brendo, kada prasidėjo brendimas ir t.t.).
Atkreipčiau dėmesį, kad, vertinant berniukų sveikatą, daug svarbiau yra ne varpos dydis ir pan., bet išsiaiškinti, ar nusileidusios sėklidės, tai yra, ar jos yra (apčiuopiamos) kapšelyje, mat jeigu jos likusios pilvo ertmėje, tai gresia ne tik brendimo sutrikimais, nevaisingumu, bet ir rimtesnėmis problemomis.
Bet kuriuo atveju, kilus neaiškumams, vertėtų pasitarti su gydytoju. Reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją ar pediatrą. Jeigu padiatrui kiltų įtarimų, pvz., dėl lytinio brendimo vėlavimo, jis skirs reikiamus tyrimus ir specialistų konsultacijas.
Vertinant vaikų vystymąsi, Lietuvoje dabar dažniausiai remiamasi rekomendacijomis iš J.Tutkuvienės ‘Vaikų augimo ir brendimo vertinimas’.
Tuo atveju, jeigu nukrypimų nuo normos nebūtų rasta, vertėtų taikyti psichologinę pagalbą, kad vaikas dėl to neišgyventų ir išmoktų ignoruoti nemalonias aplinkinių pastabos dėl išvaizdos. Bet vieno dalyko daryti tikrai nereikia – tai neigti problemą, t.y. atsakyti į sūnaus susirūpinimą, kad „Čia nieko tokio“, „Neišsigalvok“, „Užaugsi ir pamirši“ ir pan., nes taip reikalas neišsispręs. Tuo tik parodysite, kad jo problemos jums nerūpi, kad vaiko vidiniai išgyvenimai jums šiuo metu nesvarbūs. O tai tik veda į didesnį vaikų uždarumą, nusivylimą. O jeigu vaikas iš prigimties jautresnis, ir dar pastabos, patyčios mokykloje nesiliauja, tai galų gale tai gali virsti tuo, kad sūnus nenorės lankyti kūno kultūros pamokų. Gali išsivystyti ir depresija.
Tam visų pirma ir reikėtų kuo suprantamiau paaiškinti apie brendimą, apie tai, kad žmonės nebūna vienodi. Galbūt stengtis nukreipti jo dėmesį, sudominti įdomia jam veikla (laisvalaikio sureguliavimas, meniniai būreliai ir t.t.). Gal vaikas yra gabus mokslams ar turi nemažai draugų, yra ir taip mėgstamas klasėje ar mokykloje; gal yra daug pasižymėjęs sporte ar muzikoje, būtent tuos aiškius pasiekimus ir pabrėžti, akcentuojant, kad ne vien išvaizda žmogui svarbi.
Teigiate, jog dažnai sūnus grįžta prie tos temos, vadinasi, bent jau atviro, nuoširdau pokalbio su juo neišvengsite. O daugiau patarti galėtų vaikų psichologas.
Sorry, the comment form is closed at this time.